BBC „Verify“ nustatė, kad nuo 2025 m. sausio mėn., kai prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo eiti pareigas, Rusija daugiau nei padvigubino savo oro atakų prieš Ukrainą skaičių, nepaisant jo viešų raginimų nutraukti ugnį.
Maskvos paleistų raketų ir dronų skaičius smarkiai išaugo po Trumpo pergalės rinkimuose 2024 m. lapkritį ir toliau augo per visą jo prezidentavimo laikotarpį. Nuo 2025 m. sausio 20 d. iki liepos 19 d. Rusija paleido 27 158 aviacijos sprogmenis į Ukrainą – daugiau nei dvigubai daugiau nei 11 614, užfiksuotų per pastaruosius šešis mėnesius valdant buvusiam prezidentui Joe Bidenui.
Kampanijos pažadai ir eskaluojama realybė
Per savo 2024 m. rinkimų kampaniją prezidentas Trumpas ne kartą žadėjo išrinkto asmens atveju užbaigti karą Ukrainoje „per vieną dieną“, teigdamas, kad Rusijos plataus masto invazijos būtų buvę galima išvengti, jei pareigas būtų ėjęs Kremliaus „gerbiamas“ prezidentas.
Vis dėlto, nepaisant jo deklaruojamo tikslo siekti taikos, kritikai teigia, kad ankstyva Trumpo prezidentavimas siuntė prieštaringus signalus. Jo administracija laikinai sustabdė oro gynybos ginklų tiekimą ir karinę pagalbą Ukrainai tiek kovo, tiek liepos mėnesiais, nors abu šie sustabdymai vėliau buvo atšaukti. Šie pertraukimai sutapo su reikšmingu Rusijos raketų ir dronų gamybos padidėjimu.
Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, Rusijos balistinių raketų gamyba per pastaruosius metus išaugo 66 %. „Geran-2“ dronai – Rusijoje pagamintos Irano „Shahed“ dronų versijos – dabar gaminami po 170 vienetų per dieną didžiuliame naujame fabrike Alabugoje, kurį Rusija laiko didžiausia pasaulyje kovinių dronų gamykla.
Rusijos atakų pikas
Išpuoliai pasiekė piką 2025 m. liepos 9 d., kai Ukrainos oro pajėgos pranešė apie 748 raketas ir dronus, paleistus per vieną dieną. Per juos žuvo mažiausiai du žmonės ir daugiau nei dešimt buvo sužeista. Nuo Trumpo inauguracijos Rusija surengė 14 kartų daugiau atakų per dieną nei liepos 9 d. rekordas.
Nepaisant Trumpo išreikšto nusivylimo – kaip pranešama, reiklaus po didelio išpuolio gegužę,„Kas, po galais, jam [Putinui] nutiko?“Kremlius nesulėtino savo puolimo.
Diplomatinės pastangos ir kritika
Vasario pradžioje valstybės sekretorius Marco Rubio vadovavo JAV delegacijai taikos derybose su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Rijade, po kurių Turkijoje vyko tarpininkaujantys Ukrainos ir Rusijos pareigūnų pokalbiai. Iš pradžių šiuos diplomatinius žingsnius lydėjo laikinas Rusijos atakų sumažėjimas, tačiau netrukus jos vėl paaštrėjo.
Kritikai teigia, kad nenuoseklus Trumpo administracijos karinis palaikymas įdrąsino Maskvą. Senatorius Chrisas Coonsas, vyresnysis demokratas Senato Užsienio santykių komitete, sakė:
„Putiną įkvepia Trumpo silpnumas. Jo kariuomenė siaubingai dažnai suintensyvino atakas civilinei infrastruktūrai – ligoninėms, elektros tinklams ir gimdymo skyriams.“
Coonsas pabrėžė, kad tik padidėjusi Vakarų šalių saugumo pagalba galėtų priversti Rusiją rimtai apsvarstyti paliaubas.
Augantis Ukrainos pažeidžiamumas
Karališkojo jungtinio ginkluotės instituto (RUSI) karinis analitikas Justinas Bronkas perspėjo, kad dėl JAV ginklų tiekimo vėlavimų ir apribojimų Ukraina tapo vis labiau pažeidžiama oro atakų atžvilgiu. Jis pridūrė, kad didėjančios Rusijos balistinių raketų ir dronų kamikadzės atsargos kartu su sumažėjusiu amerikiečių perėmėjų raketų tiekimu leido Kremliui eskaluoti savo kampaniją su pražūtingais rezultatais.
Ukrainos oro gynybos sistemos, įskaitant itin efektyvias „Patriot“ baterijas, senka. Kiekviena „Patriot“ sistema kainuoja apie 1 milijardą dolerių, o kiekviena raketa – beveik 4 milijonus dolerių – tai ištekliai, kurių Ukrainai beviltiškai reikia, bet kuriuos ji sunkiai prižiūri. Trumpas sutiko parduoti ginklus NATO sąjungininkėms, kurios savo ruožtu siunčia dalį šių ginklų į Kijevą, įskaitant galbūt papildomas „Patriot“ sistemas.
Ant žemės: baimė ir išsekimas
Civiliams kasdienis gyvenimas nuolatinės grėsmės akivaizdoje tapo nauja norma.
„Kiekvieną vakarą, eidamas miegoti, galvoju, ar kada nors pabusiu“– Kijeve, BBC laidai „Ukrainecast“ sakė žurnalistė Daša Volk.
„Girdi sprogimus ar raketas virš galvos ir pagalvoji: „Štai ir viskas.““
Moralė silpsta, nes oro gynyba vis dažniau pramušama.
„Žmonės pavargę. Žinome, už ką kovojame, bet po tiek metų išsekimas tikras.“Volkas pridūrė.
Išvada: laukia netikrumas
Rusijai toliau plečiant dronų ir raketų gamybą, o Ukrainos oro gynybos tiekimui esant išsemtiems iš apačios, konflikto ateitis lieka neaiški. Trumpo administracija susiduria su vis didėjančiu spaudimu siųsti aiškesnį ir tvirtesnį signalą Kremliui: kad Vakarai nesitrauks ir taikos negalima pasiekti nuolaidžiaujant ar vilkinant.
Tai, ar ta žinia bus pristatyta – ir gauta – gali nulemti kitą šio karo etapą.
Straipsnio šaltinis：BBC
Įrašo laikas: 2025 m. rugpjūčio 6 d.
